Žalieji finansai – tai finansinė veikla (skolinimas ir investavimas), kuria siekiama padaryti teigiamą poveikį aplinkai, finansuojant atsinaujinančių energetikos išteklių, aplinkosaugos, prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių ir kitus projektus, mažinant dabar vykdomų ar jau įvykdytų projektų poveikį aplinkai.

Žalieji finansai apima:

• Investicijas į atsinaujinančius energijos išteklius, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, aplinkos apaugos technologijas, bioįvairovės apsaugą, žiedinės ekonomikos kūrimą ir pan.
• Tvarių projektų finansavimą. Pvz., tvarūs pastatai, elektromobiliai viešajam transportui.
• Finansinius produktus, skirtus padėti vartotojams ar verslui sumažinti savo neigiamą poveikį aplinkai. Pvz., žaliosios obligacijos ir paskolos.

Išaugęs dėmesys žaliesiems finansams iš esmės yra susijęs su klimato krize ir kitomis aplinkos apsaugos problemomis, vis didėjančiu valstybių dėmesiu bei jų įsipareigojimais spręsti žmogaus veiklos sukeltas aplinkosaugos problemas. Žinoma, prisideda ir reguliavimas, kuris įpareigoja ir skatina įmones atskleisti apie savo daromą neigiamą poveikį aplinkai. Tuo pat metu keičiasi ir investuotojų ar vartotojų sąmoningumas – vis daugiau žmonių nori remti tvarią veiklą ir pradeda domėtis, kokį poveikį sukuria jų išleistas euras.

Dėl to, kad žalieji finansai yra pagrindinis įrankis siekiant kovoti ir mažinti klimato kaitą ir spręsti kitas aplinkos apsaugos problemas, žaliųjų finansų sektorius sparčiai auga. Vis daugiau finansų rinkos žaidėjų siūlo žaliuosius produktus ir paslaugas.

ESG yra Environmental, Social, Governance trumpinys, kuris reiškia:

1. Aplinkos apsaugos veiksnius. Tai apima įmonės poveikį aplinkai, pavyzdžiui, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, vandens naudojimą. Taip pat iš aplinkos kylančias rizikas įmonei, pavyzdžiui dėl klimato kaitos padažnėjusių potvynių rizikas.
2. Socialinius veiksnius. Apima įmonės poveikį savo darbuotojams, klientams ir bendruomenėms, pavyzdžiui, darbo sąlygas, žmogaus teisių apsaugą ir įvairovę. Lygiai taip pat gali reikšti ir socialines rizikas kylančias įmonei dėl nesugebėjimo užtikrinti žmogaus teisių, lygybės ir pan.
3. Valdysenos veiksnius. Apima įmonės valdymo struktūrą ir praktikas, pavyzdžiui, skaidrumą, atskaitomybę ir kovą su korupcija. Taip pat gali apimti ir rizikas kylančias įmonei dėl netinkamos valdysenos praktikos.

Investuotojai, bankai, partneriai ar kiti suinteresuotieji asmenys gali naudoti ESG kriterijus vertindami įmones. Šie kriterijai gali padėti įvertinti ilgalaikį įmonės požiūrį, siekį užtikrinti gerą įmonės reputaciją, daryti teigiamą poveikį aplinkai ar socialinei gerovei, kitaip tariant, nustatyti, kurios įmonės yra geriau pasirengusios ateities iššūkiams ir galimybėms susijusioms su tvarumu. Tai gali padėti sumažinti riziką ir identifikuoti ilgalaikio augimo galimybes.

Visi šie trumpiniai turėtų būti žinomi įmonėms, besirengiančios rengti ar jau rengiančioms tvarumo ataskaitas. Norint parengti tvarumo standartus atitinkančią ataskaitą, reiktų vadovautis vienu iš tvarumo ataskaitų teikimo standartų:

ESRS – Europos tvarumo ataskaitų teikimo standartai (angl. European Sustainability Reporting Standards). Šie standartai, kuriuos sukūrė Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė (EFRAG), yra Europos Sąjungos standartai ir apima net kelis standartų rinkinius: pvz. 12 standartų rinkinys didelėms įmonėms, standartai listinguojamoms mažoms ir vidutinėms įmonėms, savanoriški tvarumo ataskaitų teikimo standartai. Jie sukurti atsižvelgiant į ES teisės aktus ir remiasi dvigubo (dvejopo) reikšmingumo principu (rizikos ir galimybės, poveikis). Tuo tarpu XBRL (angl. eXtensible Business Reporting Language) yra ataskaitų ženklinimo kalba, kuria turės būti ženklinamos pagal ESRS parengtos tvarumo ataskaitos. Ši kalba leidžia automatizuotai nuskaityti, tvarkyti ir palyginti didelius kiekius duomenų.

GRI – tarptautiniai Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos standartai (angl. Global Reporting Initiative). Tai plačiausiai naudojami tvarumo ataskaitų rengimo standartai pasaulyje, apimantys įvairius tvarumo aspektus: aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir valdymas, ir pasižymintys lankstumu.

IFRS – standartai, kuriuos rengia dvi nepriklausomos tarptautinės organizacijos: IASB (anlg. International Accounting Standards Board) ir ISSB (angl. International Sustainability Standards Board), ir jie apima ne tik tvarumo, bet ir finansinės atskaityomybės standartus.

SASB - Tvarumo apskaitos standartų valdybos standartai (angl. Sustainability Accounting Standards Board). Šie standartai apima 77 specifinius sektorinius standartus, kurie padeda konkrečių sektorių įmonėms atskleisti informaciją apie tvarumo aspektus. Šiuos standartus galima naudoti kaip papildančius, norint atskleisti informaciją pvz., pagal IFRS.

Be minėtų standartų, egzistuoja ir kitų tvarumo ataskaitų rengimo standartų, pvz., IIRC (angl. International Integrated Reporting Council) integruotos ataskaitų teikimo gairės.

Įmonei renkantis konkretų tvarumo ataskaitos rengimo standartą reikėtų atsižvelgti į reguliavimo reikalavimus, įmonės veiklos specifiką, tikslus ir suinteresuotųjų šalių poreikius.

Svarbu pažymėti, kad tvarumo ataskaitos rengimas yra kasmet besikartojantis procesas – peržiūrint pasikeitusią įmonės situaciją, suinteresuotąsias šalis, pasitikrinant reikšmingas tvarumo temas, peržiūrint tvarumo tikslus. Šiuos dalykus įmonės turėtų nuolatos peržiūrėti ir atnaujinti, atsižvelgdamos į besikeičiančią aplinką ar tvarumo standartų reikalavimus.

Tvarių finansų reguliavimo tikslai yra keli:

• Skatinti finansų sektorių integruoti tvarumo veiksnius į rizikų vertinimą, investicinių ir kitų sprendimų priėmimą, siekiant Europos Sąjungai iki 2050 m. pereiti prie tvarios ekonomikos – tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu.
• Nukreipti finansinius srautus į aplinkai draugiškas ir socialiai atsakingas veiklas.
• Didinti skaidrumą ir suteikti investuotojams aiškią informaciją apie tvarumo rizikas ir galimybes.
• Apsaugoti investuotojus ir vartotojus nuo ekomanipuliavimo (angl. greenwashing).

Tvarių finansų reguliavimas padeda užtikrinti, kad finansiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad prisidėtų prie ilgalaikės visuomenės gerovės kūrimo ir aplinkos apsaugos.