Paieška

Iš viso rezultatų:
*alt_site_homepage_image*
en

Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyva

Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyva (Direktyva (ES) Nr. 2022/2464, angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD), priimta 2022 m., įpareigoja įmones skelbti tvarumo informaciją apie poveikį, rizikas ir galimybes aplinkos, socialinėje ir valdysenos srityse. Palyginti su Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva (NFRD), CSRD taikymo sritis apima daugiau įmonių. Siekiant užtikrinti, kad įmonių teikiama informacija būtų patikima ir lengvai palyginama, CSRD įvedė Europos tvarumo ataskaitų standartus (ETAS arba angl. European Sustainability Reporting Standards, ESRS) ir įpareigojo, kad įmonių tvarumo duomenis patikrintų nepriklausomos trečiosios šalys (angl. limited assurance).

Be to, CSRD numatė, kad įmonės rengdamos tvarumo ataskaitas privalo laikytis dvejopo reikšmingumo principo (angl. double materiality), atsižvelgdamos tiek į aplinkos ir socialinių veiksnių keliamas rizikas įmonei (finansinį reikšmingumą), tiek į pačios įmonės veiklos poveikį tvarumo veiksniams (poveikio reikšmingumą).

2024 m. birželio 25 d. CSRD nuostatos perkeltos į nacionalinius teisės aktus, pagrindinius reikalavimus nustatant:

Finanstų ministerijos interneto svetainėje skelbiama detali informacija apie su CSRD perkėlimu susijusias nuostatas ir taikomas išimtis. Ten pat galite rasti išaiškinimus dėl reikalavimų skirtingoms įmonėms.

Tikslas yra dvejopas. Pirma, įmonės privalės reguliariai teikti ataskaitas suinteresuotosioms šalims. Pagal ĮĮGAĮ, ataskaitos turės būti teikiamos Registrų centrui ir viešai skelbiamos įmonių interneto svetainėse, suteikiant galimybę investuotojams, finansų rinkos dalyviams, vartotojams ir plačiajai visuomenei įvertinti įmonių nefinansinius rezultatus. Antra, įmonės skatinamos taikyti geresnes aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos praktikas.

Kam skirtas reguliavimas?

CSRD išplečia NFRD reikalavimus – tvarumo ataskaitas turės teikti visos didelės ir visos listinguojamos bendrovės (išskyrus listinguojamas labai mažas įmones), o numatyti kriterijai bus taikomi įmonėms ir įmonių grupėms.

Remiantis Įstatymu ir Finansų ministerijos skelbiama informacija ir, tvarumo informaciją į metinį vadovybės pranešimą turi įtraukti:

Nuo 2025 m.
už 2024 m.

  • Didelės listinguojamos įmonės,
  • bankai,
  • Centrinės kredito unijos,
  • draudimo ar perdraudimo įmonės
  • arba šių įmonių grupės,

Kai įmonės arba jų grupės atitinka šiuos kriterijus:

Vidutinis metinis darbuotojų skaičius > 500
IR
Turtas > 25 mln. EUR
ARBA
Apyvarta > 50 mln. EUR

Nuo 2026 m.
už 2025 m.

  • Didelės listinguojamos įmonės,
  • bankai,
  • Centrinės kredito unijos,
  • draudimo ar perdraudimo įmonės,
  • AB ar UAB,
  • Valstybės ar savivaldybės įmonės,
  • TŪB ir KŪB, kurių visi tikrieji nariai yra AB ar UAB
  • arba šių įmonių grupės,

kai atitinka bent 2 iš 3 kriterijų:

  • Vidutinis metinis darbuotojų skaičius > 250
  • Turtas > 25 mln. EUR
  • Apyvarta > 50 mln. EUR

Išimtys:

Tvarumo ataskaitos atskirai neteikti gali dukterinės įmonės, kurių tvarumo informacija yra pateikta bendroje (konsoliduotoje) motininės įmonės ataskaitoje arba motininės trečiosios valstybės (ne ES) įmonės ataskaitoje ir atitinka nustatytus reikalavimus. Šia išimtimi negali pasinaudoti didelės listinguojamos įmonės.

Nuo 2027 m.
už 2026 m.

Vidutinės listinguojamos įmonės, kai atitinka bent 2 iš 3 kriterijų:

  • 50 < Vidutinis metinis darbuotojų skaičius ≤ 250
  • 5 mln. EUR < Turtas ≤ 25 mln. EUR
  • 10 mln. EUR < Apyvarta ≤ 50 mln. EUR

Mažos listinguojamos įmonės, kai atitinka bent 2 iš 3 kriterijų:

  • 10 < Vidutinis metinis darbuotojų skaičius ≤ 50
  • 0,45 mln. < Turtas ≤ 5 mln. EUR;
  • metinė apyvarta > 0,9 mln. EUR ir ≤ 10 mln. EUR

Išimtys:

Mažos ir vidutinės įmonės, mažos ir nesudėtingos kredito įstaigos bei priklausomos draudimo ar perdraudimo įmonės gali 2 metams atidėti tvarumo informacijos įtraukimą į vadovybės ataskaitą (iki 2029 m. už 2028 m.), tačiau tuo atveju savo vadovybės ataskaitoje trumpai paaiškina, kodėl informacija tvarumo klausimais nebuvo pateikta.

Nuo 2029 m.
už 2028 m.

  • Trečiosios valstybės (ne ES) įsteigtos dukterinės įmonės, kurios yra listinguojamos (išskyrus labai mažas) arba yra didelės įmonės, kai įmonių grupės ar įmonės apyvarta ES >150 mln. EUR
  • Trečiosios valstybės (ne ES) įsteigti filialai, kurių metinė apyvarta >40 mln. EUR, kai filialą įsteigusios įmonės apyvarta ES > 150 mln. EUR. 
 
Didelėms įmonėms ir jų grupėms, kurios tvarumo ataskaitas pradės teikti už 2025 m. parengtas informacinis dokumentas apie CSRD taikymą

Svarbu pažymėti, kad CSRD nustato reikalavimą informaciją teikti vienu elektroniniu formatu – skaitmeniniu formatu (XHTML), todėl ETAS standartus rengianti Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė (angl. European Financial Reporting Advisory Group, EFRAG) yra paskelbusi skaitmeninės ESRS XBRL taksonomijos pasiūlymą (angl. draft digital ESRS XBRL Taxonomy). Ją patvirtinus, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ESMA parengs techninių standartų projektą tvarumo ataskaitose teikiamai informacijai žymėti. Toks žymėjimas leis greitai ir lengvai rinkti, sisteminti ir analizuoti tvarumo ataskaitose pateikiamus duomenis.

Ką įmonės privalės atskleisti?

Atsižvelgiant į dvejopo reikšmingumo principą, įmonės privalės atskleisti poveikį, rizikas ir galimybes (IROs), naudojantis CSRD papildančiais ETAS standartų rinkiniais. Pirmajį didelėms įmonėms skirtą rinkinį sudaro 12 ETAS standartų, kurie apima ne tik bendrus atskleidimus, bet ir visas 3 temines tvarumo sritis.

ESRS 1 nustato bendrus principus, kurie taikomi teikiant ataskaitas.

ESRS 2 yra privalomas visoms įmonėms, pagal jį nurodoma esminė informacija, kuri turi būti atskleista, neatsižvelgiant į tvarumo sritį.

Visi kiti standartai ir informacijos pagal juos atskleidimas priklausys nuo įmonės dvejopo reikšmingumo vertinimo rezultatų, t. y., įmonė į ataskaitas turės įtraukti tik tas temas, kurios yra reikšmingos jos verslo modeliui ir vykdomai veiklai. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą, dvejopo reikšmingumo vertinimo procesas taip pat privalės būti atskleistas ir patvirtintas auditoriaus arba užtikrinimo paslaugų teikėjo.

Atskirai verta pažymėti, kad jei įmonė nuspręstų, jog E1 Klimato kaitos standartas nėra reikšmingas jos veiklai ir dėl to neturi pagal šį standartą atskleistinos informacijos, ji privalės pateikti išsamų savo reikšmingumo vertinimo išvadų paaiškinimą. Šis reikalavimas atspindi, kad klimato kaita daro sisteminį poveikį visai ekonomikai, todėl tikimybė, jog ši tema galėtų būti nereikšminga įmonėms, yra labai maža.

Kiti standartai, apimantys bendruosius socialinius ir valdysenos klausimus (S1 „Sava darbo jėga“ ir G1 „Verslo etika“), po dvejopo reikšmingumo vertinimo taip pat greičiausiai bus pripažinti svarbiais, todėl informaciją pagal juos rinks ir atskleis beveik visos įmonės.

Bendri standartai Aplinkos Socialiniai Valdysenos
ESRS 1
Bendrieji reikalavimai
ESRS E1
Klimato kaita
ESRS S1
Sava darbo jėga
ESRS G1
Verslo etika
ESRS 2
Bendroji atskleistina informacija
ESRS E2
Tarša
ESRS S2
Vertės grandinės darbuotojai
 
  ESRS E3
Vandens ir jūrų ištekliai
ESRS S3
Paveikiamos bendruomenės
 
  ESRS E4
Biologinė įvairovė ir ekosistemos
ESRS S4
Vartotojai ir galutiniai naudotojai
 
  ESRS E5
Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika
   

2024 m. pabaigoje EFRAG patvirtino ir perdavė Europos Komisijai supaprastintą savanoriškų ataskaitų standartą, skirtą MVĮ, kurios tvarumo ataskaitas ketina teikti savanoriškai – VSME. Biržoje linstinguojamoms MVĮ ataskaitų standartas vis dar rengiamas – LSME.

Papildantys teisės aktai, gairės: